Visi pastebime gražią moterį. Kas yra graži moteris, sau leisiu nediskutuoti, nors pasisakyti galėčiau. Gražias lūpas, taip pat pastebime, tai forma, kurios dažnai pavydim, arba be proto tinkanti spalva. Ties spalva šiandiena ir sustosiu.
Vienos klientės bijo ryškių lūpų, kitos neria net neatsigręždamos, kad tik būtų ryšku.
Ryškus lūpų permanentinis makiažas, pats lengviausias, ne kalbu apie padengimo techniką, kalbu apie ryškumą. Nėra sudėtinga, tik imame ryškų tinkantį pigmentą. Kada kalba eina, apie neryškų, dažna klientė nori nude dažo. Nude, irgi dengia tikrai neblogai, ir rezultatas dažnai nudžiugina. Tačiau dažnai pastebime, kad vienos mūsų pažįstamos vaikšto ilgai su ne blunkančiu lūpų permanentiniu makiažu, kitos atsinaujina kas keli metai. Kas tai lemia? Tik meistro parinktas pigmentas. Kaip aš vadinu, yra „sunkūs“ pigmentai, – organika, ir „lengvi“ pigmentai – neorganika. Nors pastaruoju metu, visi pigmentai jau traktuojami kaip hibridiniai.
„Sunkūs“ pigmentai visada išlaikys tvirtą formą, bluks labai lėtai ir ilgiau džiugins rezultatas, bet minusas – blunka plėmukais. „Lengvi“ pigmentai, gražios, skaisčios spalvos, bluks tolygiai, nepastebimai, minusas – atnaujinimas kas du metai.
Ar daug dar lieka paslapčių apie lūpas? Taip, mes dar pasikalbėsime.