Ar tikrai visa gale meistro rankose, o ne pigmente?
Savo pradžios nenoriu prisiminti, gal teisingiau sakyti, kartoti, nes klajonių buvo daug. Pinigų kursams, konferencijoms išbarstyta tiek, kad nauju mersu tikrai važinėčiau. Vis ieškojau to stebuklingo pigmento, kuris akių pravedimo nepaverstų sugijus mėlinu, kad pagaliau antakiai bus rudi, kaip pirmas dienas po procedūros ir sugijus jie ne taps pilki, ir galiausiai lūpų permanentinis, ne bus tik „apvedimas“. … vargau, vis žadėjo, o aš pirkau 😊 … Tada stojo kitas periodas, mašinos, nuskausminamieji, technikos, adatos … viskas praeita, bet tikiu, kad ateityje bus dar daugiau atradimų.
Tai visgi kur visa gelia, to gero permanentinio makiažo?
Šiai dienai galiu pasakyti, kad visa galia meistro rankose, ir dar pridurčiau, smegenyse, bet ne pigmente. Taip, būna kada karūna sudreba, bet profesionalumas ir pasireiškia tuo, kad tu vis lengviau įveiki profesinius kalnus. Tu jau puikiai matai iš kliento odos, ar įmanomas rezultatas rudų antakių, tau net nėra svarbu kokia tai mašina, su kuria dirbi, nes puikia jauti adatos galiuką, kuris prisiliečia prie odos, tu žinau koks tai smūgis ir gali kontroliuoti. Pigmentai svarbu tau tiek, kiek tu žinau jų sudėti. Atlikimo technika? Jų tik trys, tad lengvai jas įvaldai. O visa kita, tavo rankos, tavo smegenys.
Linkėjimai, Permanento pasaulis